Ozėjo 4

₁Klausykis VIEŠPATIES žodžio, Izraelio tauta,

nes VIEŠPATS traukia į teismą krašto gyventojus:

„Dorumo, ištikimos meilės

ir Dievo pažinimo nėra!

₂Kreiva priesaika, melagystė, žmogžudystė,

vagystė ir svetimavimas įsigalėjo,

kraujo praliejimas po kraujo praliejimo.

₃Todėl kraštas rauda,

visi jo gyventojai gaišta

ir žūva drauge su laukų žvėrimis, padangių paukščiais

ir jūrų žuvimis.

₄Tačiau niekas tenesmerkia,

niekas tenekaltina.

Aš kaltinu tave, kunige!

₅Tu klupsi dieną,

ir pranašas su tavimi klups naktį,

o aš sunaikinsiu tavo motiną.

₆Mano tauta naikinama,

nes jai stinga pažinimo;

kadangi tu atmetei pažinimą,

atmesiu tave kaip savo kunigą;

kadangi tu užmiršai savo Dievo mokymą,

užmiršiu ir aš tavo vaikus.

₇Juo daugiau jų buvo,

juo labiau jie man nusidėjo,

išmainė savo garbę į gėdą.

₈Jie minta mano tautos nuodėme

ir godžiai trokšta jos kalčių.

₉Ir tautą, ir kunigą

nubausiu už jų kelius,

atlyginsiu jiems už jų darbus.

₁₀Jie valgys, bet nebus sotūs,

jie kekšaus, bet vaikų neturės,

nes paliko VIEŠPATĮ

ir atsidavė

₁₁kekšystei.

Vynas, senas ir jaunas – atima protą.

₁₂Mano tauta atsiklausia rąstigalio,

burtų lazda jiems išburia.

Kekšystės dvasia juos nuvedė į klystkelius;

palikdami savo Dievą, jie elgiasi kaip kekšės.

₁₃Jie skerdžia aukas ant kalnų keterų,

degina smilkalus ant kalvų

po ąžuolu, po tuopa ir po terpentinmedžiu,

nes jų pavėsis malonus.

Todėl ir jūsų dukterys elgiasi kaip kekšės,

ir jūsų marčios svetimauja!

₁₄Nebausiu jūsų dukterų,

kai jos elgiasi kaip kekšės,

nei jūsų marčių,

kai jos svetimauja,

nes patys vyrai susideda su paleistuvėmis

ir skerdžia aukas su šventyklų kekšėmis.

Taip tauta be proto eina į pražūtį.

₁₅Nors tu ir elgiesi kaip ištvirkėlis, Izraeli,

neleisk Judui nusikalsti!

Neikite į Gilgalą,

nekopkite į Bet Aveną,

netarkite priesaikos: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS!’

₁₆Izraelis užsispyręs

lyg užsispyrusi telyčia.

Argi gali VIEŠPATS dabar juos ganyti

kaip avinėlį plačioje ganykloje?

₁₇Efraimas prisirišo prie stabų,

tad palik jį sau!

₁₈Po ilgo girtavimo

jie mėgaujasi kekšyste,

gašlumą vertina labiau negu savo garbę.

₁₉Vėjas apgaubs juos savo sparnais,

ir jie gėdysis savo aukurų.